Venų varikozės chirurgija

Šis informacinis lapelis suteiks žinių ir patarimų, ką daryti prieš ir po varikozinių venų operacijos.

Varikoziniai mazgaivadinamos išsiplėtusios venų zonos, dažniausiai aptinkamos ant kojų ir šlaunų. Jų paplitimo plotas gali būti ribotas arba platesnis, dažniausiai jie sudaro sustorėjimus ir virveles, primenančias vynmedį. Venų varikozė pasireiškia nepriklausomai nuo amžiaus ir vyrams, ir moterims. Tačiau dažniau moterys, o jų išvaizdą lemiantys veiksniai yra nėštumas ir su amžiumi susiję pokyčiai. Galimos venų varikozės požymiai yra kojų patinimas ir nuovargis. Tokiu atveju reikia sėdėti 10-15 minučių ir pakelti kojas aukščiau.

Negydoma venų varikozė gali sukelti opų, kurias dėl prasto aprūpinimo krauju reikia ilgai gydyti. Opos gali užsidegti, o tai savo ruožtu kelia gangrenos pavojų.

Prieš operaciją

• Likus savaitei iki operacijos ambulatoriškai atliekamas kraujo tyrimas, elektrokardiograma (širdies EKG) ir, jei reikia, plaučių rentgenograma.
• Eidami į operaciją, pasiimkite elastinius tvarsčius, kuriuos, gydytojui rekomendavus, galite įsigyti vaistinėje.
• Vakare prieš operacijąnusiprausti po dušu arba vonioje.
• Eidami į operaciją įsitikinkite, kad nevalgote bent 6 valandas ir negerkite 4 valandas prieš operaciją. Nerūkykite ir nekramtykite gumos mažiausiai 6 valandas prieš operaciją.
• Jei reguliariai vartojate vaistus, pavyzdžiui, turinčius insulino, pasitarkite su gydytoju, ką daryti prieš operaciją ir jos dieną.

Operacija

Operacijos metu pašalinamos poodinės patologiškai pakitusios (varikozinės) venų dalys. Šiuo tikslu pjūviai daromi odoje kirkšnies srityje, o dažniausiai – papildomi šlaunų ir kojų pjūviai. Pjūvių dydis ir jų skaičius priklauso nuo išsiplėtusių venų dydžio. Paprastai operacija atliekama taikant bendrąją nejautrą apatinėje kūno dalyje. Tai reiškia, kad viena injekcija atliekama apatinėje nugaros dalyje, todėl apatinė kūno dalis praranda jutimą kelioms valandoms.

Po operacijos

Paprastai pacientas išrašomas iš ligoninės tą pačią arba kitą dieną. Norėdami grįžti namo, turite pasirūpinti savo transportu.

Judėjimas po operacijos

• Po operacijos, pasibaigus anestezijai, galima keltis ir judėti, tačiau koją būtina surišti elastiniu tvarsčiu.
• Pirmąją dieną po operacijos apribokite judėjimą pagal savijautą.
• Nepatartina lipti ir leistis laiptais.
• Stenkitės nestovėti ar sėdėti vienoje pozicijoje nejudindami kojų (ypač blauzdos raumenų).
• Palaipsniui didinkite savo aktyvumą per kitas dienas. Leiskite kojoms pailsėti ir ryte, ir per pietus, ir vakare, pakelkite jas bent vienai valandai (pavyzdžiui, ant pagalvių). Laikykitės šio režimo keletą mėnesių.
• Priklausomai nuo operacijos ir darbo pobūdžio, ją vėl galėsite pradėti atlikti po 1-3 savaičių.
• Aktyviai judėti galėsite maždaug po 3-4 savaičių.

Skausmas ir skausmo malšinimas

• Gali būti skausmas chirurginių žaizdų srityje.
• Skausmą malšinančius vaistus reikia vartoti taip, kaip nurodė gydytojas.
• Jeigu gydytojas nepaskyrė nuskausminamųjų, galite naudoti vaistinėse be recepto parduodamus produktus, skirtus vidutinio stiprumo skausmui malšinti.

Naudojant elastinį tvarstį ir kompresines kojines

• 1-2 dienas po operacijos elastinis tvarstis visą laiką turi būti ant kojų (reikėtų nuolat nešioti).
• Vėliau, 2 mėnesius, elastinį tvarstį ar kompresines kojines užtenka dėvėti tik dienos metu.
• Elastinio tvarsčio ar kompresinių kojinių naudojimas pagreitina atsigavimą, apsaugo nuo patinimų, padeda išvengti naujų venų varikozės ir neleidžia susidaryti trombams.

Kaip uždėti elastinį tvarstį arba kompresines kojines

• Gulint uždedamas elastinis tvarstis arba užmaunamos kompresinės kojinės.
• Visada pradėkite tvarstyti nuo kojų pirštų, palikdami juos neuždengtus. Atsargiai priklijuokite tvarstį prie venų, kad koja būtų šiek tiek spaudžiama. Tvarsčiu uždenkite ir kulną.
• Uždėkite tvarstį taip, kad kiekvienas naujas sluoksnis padengtų 2/3 ankstesnio, įskaitant kelį.
• Vienu tvarsčio ritiniu apvyniokite koją maždaug iki kelio ir tvarsčio galą pritvirtinkite segtuku. Tepdami kitą ritinį, pirmiausia uždenkite ankstesnio tvarsčio galą.
• Tvarsčio galas turi būti pritvirtintas spaustukais. Tvarstį reikia uždėti pakankamai tvirtai, kad jis neslystų išilgai kojos. Tuo pačiu metu tvarstis neturėtų spausti kojos ir sukelti tirpimo.
• Jei tvarstis nepatogus ir slysta, tvarstį galima pakeisti kompresinėmis kojinėmis, kurios, kaip ir tvarstis, spaudžia audinį.
• Kojinių slėgis skiriasi. Kompresinės kojinės turi tiksliai tikti. Spaudimas ant kojos turi būti pastebimas, tačiau kojinės neturi suspausti. Norėdami nustatyti tinkamą dydį, jūsų gydytojas arba medicinos pagalbos pardavėjas išmatuos jūsų pėdą trijose vietose.
• Kompresines kojines rekomenduojama mūvėti ir praėjus dviem mėnesiams po operacijos, ypač jei tenka ilgai sėdėti ar stovėti. Kompresinės kojinės mažina kojų nuovargį ir padeda išvengti naujų varikozinių venų susidarymo.

Žaizdų priežiūra ir higiena

Švara vaidina svarbų vaidmenį gydant žaizdas. Prieš tvarkydami žaizdą, visada kruopščiai nusiplaukite rankas.

• Pirmoji žaizdos priežiūra ir tvarsčių keitimas dažniausiai atliekami kitą dieną po operacijos ligoninėje.
• Po kelių dienų atlikite antrą žaizdos priežiūrą namuose. Nuimkite žaizdos tvarsčius, nusiplaukite koją po dušu ir lengvai patapšnodami rankšluosčiu nusausinkite žaizdos vietą. Po to pleistrų naudoti nebereikia (nors tai nedraudžiama), o pagal instrukciją reikia klijuoti elastinį tvarstį.
• Jei žaizdos išplauti neįmanoma, išvalykite ją išskalavę žaizdų valikliu (geriausia steriliu 0, 9 % NaCl tirpalu kambario temperatūroje, kurį galima įsigyti vaistinėje).
• Būtina vengti žaizdos trynimo ir spaudimo.
• Į pirtį, išsimaudyti ir maudytis galima tik išėmus visas siūles ir užgijus žaizdoms.

Siūlių pašalinimas

• Siūlai iš žaizdos pašalinami po 10-12 dienų poliklinikoje arba pas šeimos gydytoją.
• Pleistras, užklijuotas ant žaizdos nuėmus siūles, gali būti nuimtas per vieną dieną.
• Žaizda turi būti švari. Jo negalima trinti stipriai ir švelniai išdžiovinti net ir pašalinus siūles.

Galimos komplikacijos

• Jei žaizdos srityje atsiranda uždegimo simptomų, kreipkitės į šeimos gydytoją arba jus operavusį chirurgą.
• paraudimas ir patinimas žaizdos srityje;
• padidėjęs arba staigus blauzdų skausmas;
• išskyros iš žaizdos (pvz. , kraujas, pūliai);
• kūno temperatūros padidėjimas.